- pusgulis
- pùsgulis, -ė adj. (1) pusiau atsigulęs: Pùsguliam sėdėti BŽ61. Skrudžas pašoko ir pusgulis susitiko kaktomušiais su išgąsdinusiu jį ne žemės atlankytoju J.Jabl.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pusgulis
Look at other dictionaries:
pusgulintis — pusgulintis, inti adj. žr. pusgulis: Graži šviesbruvė pana, masinančia paveizda pusgulinti ant kanapos, skaitė knygą rš. pusgulinčiai adv.: Ponas, pusgulinčiai sėdėdamas ant kanapos, traukė iš ilgo cibuko kvepiančius tabako dūmus rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pusgulsčias — pùsgulsčias, ia adj. (1) 1. NdŽ pusiau horizontalus. 2. Al žr. pusgulis: Antrasis sėdi užsikniaubęs ant stalo, lyg pusgulsčias Pč. Jurgis snūduriavo pusgulsčias vežime rš … Dictionary of the Lithuanian Language
